Nuo PIC prie Atmel...

Kaip žinia, tarp elektronikos mėgėjų ir profesionalų plačiai paplitę PIC ir Atmel mikrovaldikliai. Universitete mokėmės būtent PIC mikrovaldiklių programavimo, tačiau, prieš gerą mėnesį, pradėjus naudotis Ebay paslaugomis, supratau, jog PIC mikrovaldikliai daug brangesni už Atmel mikrovaldiklius, pavyzdžiui, populiariąją atmega8 galima nupirkti už varganus 4 litus, kai tuo tarpu už PIC mikrovaldiklių su tokia specifikacija nei už 10 litų niekas neparduoda, o už kainą, atitinkančią tos pačios atmega8 kainą išeina vos koksai 16f628a PIC'iukas su skurdžia periferija, atminties kiekiu ir t.t. Taigi nusprendžiau namuose savo projektam naudoti geriau Atmega8 valdiklius.
Vieną tokią užsisakiau ir po 3 savaitėliu radau jau pašto dėžutėje. Dar po geros savaitės, kai atsirado laisvesnė nuo mokslų diena, sėdau domėtis jos programavimu. Iš pradžių gąsdino atmel valdiklių "užrakinimo" pavojus, bet, pasidomėjus, kaip su šita problema lengvai susitvarkoma, ši baimė sumažėjo.
Įsirašiau MikroC PRO for AVR, susikompiliavau paprastutę programėlę, pasijungiau savo PICkit2 programatorių, pasileidau virtual serial port emuliatorių, PK2AVRISP programėlę, AVR Studio kompiliatorių ir pabandžiau nuskaityti Atmegą.

Deja, bet nepavyko. Bandžiau ir bandžiau dar daug kartų, tikrinau pajungimą, laidus, bet niekas negelbėjo. Tuomet liko tik manyti, jog atmega "užrakinta". Iš tikro jinai neužrakinta, o nustatymų bitai nustatyti į tokius, kuomet atmega pasileidžia tik turėdama išorinį dažnio generatorių. Teko pasijungti besimėtantį PIC16f887 vien dėl to, kad nuo jo "paimčiau" išorinį dažnį atmegai (Kaip tai padaryti galimą pamatyti kad ir čia: http://www.scienceprog.com/life-giving-to-atmega8/). Vos tik tai padarius, atmegą pavyko nuskaityti, sudėlioti fuse bitus į reikiamas vietas ir užprogramuoti pirmąją atmega8 savo programa:

Dabar nebereikės bijoti atmegų, ir galėsiu projektuose naudoti pigesnius ir galingesnius valdiklius.